Reikėjo neeilinės drąsos Rokiškio krašte kurti pieno gamintojų kooperatyvą, juk čia įtaką rinkai daro viena iš pieno perdirbimo lyderių šalyje – „Rokiškio sūris“. Juo labiau, kad jau buvo prastos patirties ( kooperatinė įmonė „Aukštaitijos pienas“) – bandžiusieji tai padaryti neišlaikė konkurencijos ir turėjo nutraukti veiklą. Tačiau „EKO tikslas“ yra ne bet koks kooperatyvas, o jungiantis šešias dešimtis ekologiškai ūkininkaujančių pieno gamintojų ir siekiantis sukurti bendraminčių šeimą.
Kalbiname „EKO tikslas“ direktorių Mindaugą Petkevičių.
Kooperatyvas „EKO tikslas“ įkurtas 2006 – ųjų pabaigoje. Kokių tikslų genami išdrįsote „Rokiškio sūrio“ teritorijoje taip įžūliai pasielgti?
Buvome jauni ir drąsūs.
Dabar likote tik drąsūs?
Dabar esame įgiję gerokai daugiau patirties.
Tai patirtis kartais gali sutrukdyti imtis ryžtingų veiksmų?
Tikrai taip. Pradžia buvo sunki. Juk kai kuriems kooperatyvo nariams nutraukti tiekimo ryšius su „Rokiškio sūriu“ ar kitomis supirkimo įmonėmis buvo tikrai nelengva. Netgi ėmėmės įvairių gudrybių, kad pieno gamintojai nenukentėtų. Tačiau manau, kad labai greitai supirkėjai viską suprato.
Jungimosi į kooperatyvą priežastys? Tikriausiai viena pagrindinių – buvo sunku parduoti ekologišką pieną už jo vertą kainą?
2006 – aisiais pataikėme ant geros bangos – berods 2-3 metus ekologiško pieno kainos buvo aukštokos. Ekologišką pieną vartotojams tada siūlė tiek „Rokiškio sūris“, tiek „Pieno žvaigždės“. Tačiau po to ekologiško ir neekologiško pieno kainos suartėjo.
Ar taip padiktavo rinka ar buvo subjektyvios pieno perdirbėjų sumanytos priežastys?
Sunku pasakyti. Rinkoje buvo ekologiško pieno perteklius. Kai kurios įmonės nutraukė gamybą vidaus rinkai, arba produktus iš ekologiško pieno tik eksportavo.
Sunkmetis privertė jus ieškoti naujų rinkų. Kur jas suradote?
Iš pradžių pardavėme pieną Vokietijos įmonėms, o po to užmezgėme pastovesnius ryšius su kaimynais lenkais. Be to, šiuo metu dalį mūsų pieno superka „Rokiškio sūris“.
Kiek turite narių ir kuriuose rajonuose jie ūkininkauja?
Šiuo metu yra 60 narių iš Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Ukmergės, Ignalinos, Biržų, Jonavos ir Švenčionių rajonų.
Galvojate apie plėtrą?
Veiklą plečiame kasmet, tačiau nešturmuojame, neturime tikslo priimti kuo daugiau narių ir bet kokiomis sąlygomis. Beje, pieną superkame tik iš savo narių.
Kodėl priėmėte tokį sprendimą – pieną supirkti tik iš kooperatyvo narių. Juk galima ir kitaip?
Galima, bet mes taip nusprendėme. Tokios mūsų taisyklės. Norime, kad kooperatyvas būtų ne šiaip struktūra, bet tarsi bendraminčių šeima. Mes ne tik superkame pieną, bet ir savo narius aprūpiname, pavyzdžiui, mineraliniais priedais, konsultuojame, suteikiame visas įmanomas paslaugas, susijusias su pieno gamyba.
Pieno gamintojui naudinga būti kooperatyve, o kokie pagrindiniai jo įsipareigojimai, kokia jo atsakomybė?
Pagrindinis mūsų reikalavimas – apyvarta su kooperatyvu ir pienas turi būti aukštos kokybės.
Ar ekologiškas pienas gali būti nekokybiškas?
Gali būti. Jis turi būti ne tik ekologiškas, bet turi b8ti u=tikrinti ir koti kokybiniai rodikliai, pavyzdžiui, somatinių ląstelių, riebalų, baltymų kiekis ir kt.
Neretai kooperatyvai skundžiasi, jog kai kurie pieno gamintojai bando gudrauti.
Mums sekasi to išvengti, nes atranka į kooperatyvą tikrai yra griežta. Prieš priimdami naują narį, išsamiai pasikalbame, jam paaiškiname, kokių tikslų siekiame, kokių reikalavimų jam reikės laikytis, kokia jo atsakomybė. Be to, taikome trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Tai ne dėl nepasitikėjimo, tiesiog žmogui reikia priprasti, o jeigu matome, kad jis stengiasi, tai mes padedame prisitaikyti prie jam naujos tvarkos, konsultuojame.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.
